Informaciją apie G(reat) vados tėvus ir senelius rasite ČIA
GAJA Gintarinė Širdis
Gaja - graikų mitologijoje Žemės personifikacija - pirmapradė deivė, motina Žemė.
Gaja gimė pati pirmoji. Savarankiškai, viena, padedama mamos. Be žmogaus palaikymo ir bereikalingo nerimo. Kai pastebėjome ją, Gaja jau sausa ir rami žindo. Tokia ir yra - rami, tvirta, pasitkinti savimi. Kalytė, surado šeimininkus. Foto - S.M. Photogallery |
|
GOTA Gintarinė Širdis
Gota - Pretorijaus minima lietuvių galvijų vaisingumo Deivė. Teigiama, kad Deivei buvo aukojami galvijų pirmagimiai, kurie buvo suvalgomi atliekant tam tikras ceremonijas. Atsilygindama Deivė saugojusi visą namų ūkį. Pirmoji iš dvynukių, charakteriu ir išvaizda panaši į savo sesę Gudrat - rimta, užsispyrusi ir visada žinanti, ko nori. Kalytė, jau savo namuose. Foto - Mano Baskervilis |
|
GUDRAT Gintarinė Širdis
GRALIS Gintarinė Širdis
Gralis - legendinis artefaktas krikščioniškoje mitologijoje. Perkeltine prasme ši sąvoka naudojama apibūdinti sunkiai pasiekiamam arba nepasiekiamam tikslui. Anot įvairių padavimų ir legendų – Gralis jį radusiam galėjo atnešti nuodėmių atleidimą, amžiną laimę ar net nemirtingumą.
Piktokas, savimi pasitikintis berniukas. Gimė beveik iškart po dvynukių ir kol mama užsiėmė jomis, Gralis nušliaužė valgyti. Pirmas iš vyrukų pradėjo vaikščioti ir saugoti guolį. Necypaujanti be reikalo. Nėra pilvelio vergas. Viską daro ramiai ir užtikrintai. Patinėlis, jau savo namuose. Foto - S.M. Photogallery |
|
GUNAR Gintarinė Širdis
Gunnar - iš senovės keltų kalbos - karys, karžygys.
Nežinau, kaip čia išėjo jį taip pavadinti, bet o taip - mūsų Gunnaras karys iš didžiosios raidės. Kovoja su visais ir viskuo - broliais, sesėmis, brabante, mūsų kojomis, batais, eglės žaisliukais, kojinėmis, tvorele, kelyje į laisvę, durimis kelyje namo... Viskas būna apurgzta, aplota ir pabandyta sukramtyti. Pirmasis išmoko laipioti, todėl teko aukštinti gardą ir Gunnarą 2 kart traukti iš kibiro su vandeniu. Labai gražus, taisyklingas berniukas. Manau, kad perspektyvus parodoms, tik oj, kaip su Gunnaru jose bus nelengva :) Patinėlis, jau savo namuose. Foto - Mano Baskervilis |
|
GRIZLIS Gintarinė Širdis
Grizlis - rudasis lokys [lot.ursus arctos] laikomas vienu pavojingiausių ir nenuspėjamu plėšrūnu. Stovėdamas ant užpakalinių kojų jis siekia 3 metrų ūgį. Gyvena Kanadoje, JAV. Pavadinimas kilęs iš anglų kalbos žodžio "grizzled" (pražilęs), nes grizlių kailio ilgų plaukų galiukai yra šviesesni - aukso ar sidabro spalvos.
Mūsų Grizlis iš pradžių atrodė didelis ramus meškiukas, sunerimstantis tik dėl vienos priežąsties - maisto. Visą laiką tik valgė, rėkė, kad nori valgyti ir tarpuose miegojo. Tačiau dabar, matyt, ima skleistis kita, plėšrūniškoji mūsų auksaplaukio berniuko pusė :) Grizlis žada būti labai rimtu ir perspektyviu patinu. Patinėlis, jau savo namuose. Foto - S.M. Photogallery |
|
GURU Gintarinė Širdis
Guru - Rytų dvasinėse filosofijose (hinduizme, budizme ir kt.) – dvasinis mokytojas, dvasinis vedlys, išminčius. Vėliau vakaruose žodžiu guru imti vadinti įvairių (ne tik dvasinių) sričių žinovai, mokytojai, autoritetai.
Sanskrite žodį sudarančios priebalsės gu-ru reiškia „tamsos naikintoją“. Pats žodis guru kaip daiktavardis reiškia „mokytoją“, o kaip būdvardis – „svarus, sunkus (išmintimi)“. Guru - rimtas berniukas. Gimė išmargintas visokiais simboliais - širdute kaktoje, žaibu ant keteros. Labai mėgsta būti prie žmogaus. Išstumdęs seses ir brolius ir galų gale pasiekęs taip trokštamą Žmogų, jis įdėmiai žiūri į akis ir stipriai stipriai glaudžiasi. Lyg kažkokias atsineštas paslaptis norėtų papasakoti. Toks mūsų mažas, ausuotas - šuniškas guru. Patinėlis, jau savo namuose. Foto - Mano Baskervilis |
|
GROM Gintarinė Širdis
Grom - iš serbų kalbos "perkūnas".
Taip, žinau, ką pagalvojote. Kad vardas Grom bus atėjęs iš rusų kalbos? Tačiau ši ugninė mažylė turi savą vardo ir savą meilės iš pirmo žvilgsnio ir išdavystės istoriją. Iš tiesų, Grom iš kart patraukė ne vieno dėmesį - ryški, mažutė ir nuolat pozuojanti. "Fotografo svajonė" - konstatavo S.M. Photogallery. Atrodė, kad Grom yra ir vienos serbų kilmės šeimos svajonė. Deja, vėliau tai tapo išdavystės istorija ir ačiū Annei, pas kurią Grom surado puikius namus. Nežinau, ar vardas tiko Grom, ar ji prie vardo "pasitempė", tačiau tai yra drąsiausias, staigiausias, pikčiausias šuniukas Pasaulyje. Visur pirma. Ir nebandykite trukdyti. Linkime, kad tau viskas gyvenime eitųsi taip - vienu atsikvėpimu, mažute. Kalytė, jau savo namuose. Foto - S.M. Photogallery |
|
GOJKO Gintarinė Širdis
Gojko - iš senosios slavų kalbos "galiūnas", "stipruolis".
Prisiruošusi šio vaiko aprašymui, vis bandžiau prisiminti jo atėjimą į Pasaulį. Ir turiu prisipažinti, jog atsiminimai labai migloti. Gal todėl, kad kažkur ties 8-9 šuniuku jau buvau praradusi realybės nuovoką, o gal dėl to, kad Gojko gimė stiprus, savarankiškas ir labai alkanas šunytis :) Joris priminė, kad kol aš jį aprašinėjau, šuniukas, išstumdęs 8 ankstesnius konkurentus, nuropojo valgyti. Užtai paskui Gojko nebeleido savęs pamiršti... Kuo garsiausiai duodavo suprasti esąs išalkes. Būdamas 3 savaičių apdovanojo mane nuostabia mėlyne ant smakro, kurią sučiulpė per akimirką, tiesiog paimtas palaikyti. Toks jis ir yra - orientuotas į maistą, stiprus, atkaklus, godus viskam - naujiems potyriams, dėmesiui, žaidimams, maistui. Iš taškuotos nosytės ir belendančių rusvų dėmelių ant nugarytės, spėju jį busiantį panašų į proprosenelį Ahtarą - puikų, gero eksterjero ir charakterio azijatą, kurio linijos siekdami Rusijos veislynai atlieka įvaisas. Patinėlis, jau savo namuose. Foto - Mano Baskervilis |
|
GINGER Gintarinė Širdis
Ginger - iš anglų kalbos "imbieras". Taip pat - vardas, reiškiantis raudonplaukį.
Kinijoje imbieras buvo garbinamas nuo senų laikų — jį vadino „dievų pasiuntiniu“, kuris nusileido pas žmones, kad išvaduotų juos nuo skrandžio ligų, galvos skausmo, nudegimų ir opų. „Jo piršteliai ne tik gydo, bet ir moko mirtinguosius pajusti maisto žavesį. Ant liežuvio uždėkite jo aromatingo minkštimo, ir jums atsivers visos patiekalo skonio paslaptys“, — rašoma senovės šaltiniuose. Paslaptingi „piršteliai“ — tai keistos ataugos, puošiančios imbiero šaknį. Senovės Indijoje šios ataugos buvo vadinamos „rageliais“, o imbieras — „raguotu milžinu“, saugančiu nuo piktųjų dvasių. Be kita ko, įrodyta, jog imbiero šaknis didina organizmo tonusą.
Mūsų Ginger šis vardas prilipo pats savaime, nes tokia ji ir yra - raudonplaukis energijos užtaisas, akimirksniu padidinantis organizmo tonusą ir ateityje tapsiantis milžinu, saugančiu savo šeimininkus. Kad noro saugoti, lyderiauti ir pirmauti - per akis - matosi iškart. Mergaitė pirmoji atrado, kaip kopiant malkų rietuve, galima pasiekti maistą, kad plastikinis 5 l butelys skleidžia labai smagų garsą, jį atakuojant, kad netikėtai užpuolus brolį, galima atimti jo skanėstą ir daug daug kitų išdaigų. Tik pradėjus dorai bėgioti, pradėjo bandyti užkopti ant gulinčio suaugusio azijato ir dominuoti, už ką mamos buvo kelis kartus jau paauklėta. Labai mėgstu tokio charakterio azijatus. Be to, Ginger turi labai gražią, klasikinę galvą ir akį traukiančią spalvą . Tikiuosi, kad ateityje Ginger pamatysime ir parodų ringuose.
Kalytė, jau savo namuose.
Foto - Mano Baskervilis.
Ginger - iš anglų kalbos "imbieras". Taip pat - vardas, reiškiantis raudonplaukį.
Kinijoje imbieras buvo garbinamas nuo senų laikų — jį vadino „dievų pasiuntiniu“, kuris nusileido pas žmones, kad išvaduotų juos nuo skrandžio ligų, galvos skausmo, nudegimų ir opų. „Jo piršteliai ne tik gydo, bet ir moko mirtinguosius pajusti maisto žavesį. Ant liežuvio uždėkite jo aromatingo minkštimo, ir jums atsivers visos patiekalo skonio paslaptys“, — rašoma senovės šaltiniuose. Paslaptingi „piršteliai“ — tai keistos ataugos, puošiančios imbiero šaknį. Senovės Indijoje šios ataugos buvo vadinamos „rageliais“, o imbieras — „raguotu milžinu“, saugančiu nuo piktųjų dvasių. Be kita ko, įrodyta, jog imbiero šaknis didina organizmo tonusą.
Mūsų Ginger šis vardas prilipo pats savaime, nes tokia ji ir yra - raudonplaukis energijos užtaisas, akimirksniu padidinantis organizmo tonusą ir ateityje tapsiantis milžinu, saugančiu savo šeimininkus. Kad noro saugoti, lyderiauti ir pirmauti - per akis - matosi iškart. Mergaitė pirmoji atrado, kaip kopiant malkų rietuve, galima pasiekti maistą, kad plastikinis 5 l butelys skleidžia labai smagų garsą, jį atakuojant, kad netikėtai užpuolus brolį, galima atimti jo skanėstą ir daug daug kitų išdaigų. Tik pradėjus dorai bėgioti, pradėjo bandyti užkopti ant gulinčio suaugusio azijato ir dominuoti, už ką mamos buvo kelis kartus jau paauklėta. Labai mėgstu tokio charakterio azijatus. Be to, Ginger turi labai gražią, klasikinę galvą ir akį traukiančią spalvą . Tikiuosi, kad ateityje Ginger pamatysime ir parodų ringuose.
Kalytė, jau savo namuose.
Foto - Mano Baskervilis.
GARUDA Gintarinė Širdis
Garuda - didelis mitinis paukštis, turintis šuns bruožų, pasirodantis Induistų ir Budistų mitologijoje. Tikėta, jog Garuda skraidindavo dievus ir buvo toks didelis, jog pakilęs užstodavo saulę. Rytų flosofijoje Garuda simbolizuoja jėgą, greitį ir karinį meistriškumą.
Garuda - paskutinis ir pats didžiausias vados šuniukas. Kai po jos gimimo vis dar nerimavau, Garuda visa savo povyza rodė, kad viskas - ji ir esanti tas paskutinis akordas :)
Tokia stipri, drūta mergytė, visada norinti valgyti, pirmoji spėjanti tiek prie mamos, tiek vėliau prie bliūdelio. Sykį mus išgąsdino, pavogusi gabalą mėsos ir užstrigusi su grobiu už sofos. Iš pradžių itin balsingai reikšdavo savo nepasitenkinimą, paskui išmoko būti pabrėžtinai nelaiminga, kai pilvelis tuščias. Labai sumanus vaikutis, modeliuojantis savo elgesį pagal situaciją. Tačiau augdama Garuda darosi mergaitiškai švelni ir elegantiška, jeigu tik taip galima pavadinti paauglį azijatuką :) Labai primena mamą savo elgesiu ir išvaizda. Tikimės, jog užaugs panaši į ją ir pateisins Garudos vardui suteikiamą simboliką.
Kalytė, jau savo namuose.
Foto - S. M. Photogallery
Garuda - didelis mitinis paukštis, turintis šuns bruožų, pasirodantis Induistų ir Budistų mitologijoje. Tikėta, jog Garuda skraidindavo dievus ir buvo toks didelis, jog pakilęs užstodavo saulę. Rytų flosofijoje Garuda simbolizuoja jėgą, greitį ir karinį meistriškumą.
Garuda - paskutinis ir pats didžiausias vados šuniukas. Kai po jos gimimo vis dar nerimavau, Garuda visa savo povyza rodė, kad viskas - ji ir esanti tas paskutinis akordas :)
Tokia stipri, drūta mergytė, visada norinti valgyti, pirmoji spėjanti tiek prie mamos, tiek vėliau prie bliūdelio. Sykį mus išgąsdino, pavogusi gabalą mėsos ir užstrigusi su grobiu už sofos. Iš pradžių itin balsingai reikšdavo savo nepasitenkinimą, paskui išmoko būti pabrėžtinai nelaiminga, kai pilvelis tuščias. Labai sumanus vaikutis, modeliuojantis savo elgesį pagal situaciją. Tačiau augdama Garuda darosi mergaitiškai švelni ir elegantiška, jeigu tik taip galima pavadinti paauglį azijatuką :) Labai primena mamą savo elgesiu ir išvaizda. Tikimės, jog užaugs panaši į ją ir pateisins Garudos vardui suteikiamą simboliką.
Kalytė, jau savo namuose.
Foto - S. M. Photogallery
|
|