ŠUNS ANATOMIJA
Šuns kūnas sudarytas iš įvairių, skirtingas funkcijas atliekančių organų sistemų.
Standartas – išsamus tam tikros veislės idealaus šuns aprašymas, kartu nurodant savybes, laikomas trūkumais ar ydomis.
SKELETAS
Stuburas yra skeleto ašis, kurio priekyje yra kaukolė, o šonuose šonkauliai ir galūnės.
Kaukolė susideda iš kiaušo ir snukio kaulų, sudarančių kaukolės ertmę, kurioje yra galvos smegenys. Skirtingų veislių šunims yra būdingas skirtingas snukio dalies ilgio santykis su kiaušo dalies ilgiu bei pločiu, o taip pat perėjimas nuo kiaušo dalies prie snukio, dar vadinamu “stopu”. Nuo erdvių akiduobių lanku atsikiša skruostikauliai, kurie sudaro pagrindą galingų kramtomųjų raumenų
prisitvirtinimui.
Prie kaukolės sąnariu tvirtinasi apatinis žandikaulis, kurio judesius užtikrina kramtomieji raumenys.
Dantys. Dantys yra išsidėstę apatiniame bei viršutiniame žandikauliuose Suaugęs šuo turi 42 dantis, šuniukai turi 28 dantis. Suaugusio šuns kiekvienoje žandikaulio pusėje yra po 3 kandžius, vieną iltį ir 4 prieškrūmius (premoliarus). Be to viršutiniame žandikaulyje yra po 2, o apatiniame po 3 krūminius (moliarus). Pirmasis krūminis apatiniame žandikaulyje bei ketvirtasis prieškrūmis viršutiniame žandikaulyje yra ypatingai išsivystę ir vadinami “plėšriaisiais dantimis”. Dantys numeruojami kiekvienoje žandikaulio pusėje atskirai ir žymimi sekančiai:
• Kandžiai - Incisivi – numeruojami nuo žandikaulio vidurio ilčių link – I1, I2, I3;
• Iltys – Canini – kiekvienoje pusėje po vieną ir žymima C;
• Prieškrūmiai – Praemolaren – P1, P2, P3, P4;
• Krūminiai – Molaren – M1, M2, M3.
Kartais dantų formulė būna nepilna (mažiau 42), tai yra tūksta kai kurių dantų – toks reiškinys vadinamas oligodontija. Kai dantų būna per daug - poliodontija. Šuo privalo turėti 42 dantis.
Tam tikroms veislėms reikalaujamas būdinga sankanda, t.y. atitinkama dantų padėtis viršutiniame bei apatiniame žandikauliuose. Kiekvienos veislės taisyklinga sankanda yra aprašyta standarte. Jeigu viršutinio žandikaulio kandžiai uždengia apatinius taip, kad apatiniai kandžiai liečia vidinį viršutinių dantų paviršių, tokia sankanda vadinama žirkliška. Jeigu abiejų žandikaulių kandžiai liečiasi statmenai, tai tiesi arba repliška sankanda. Jeigu apatinis
žandikaulis trumpesnis, taip kad susidaro tarpas tarp viršutinės ir apatinės kandžių eilių, sankanda vadinamas nesankanda, o kai priešingai, apatinis žandikaulis ilgesnis negu viršutinis, susidaro perkanda.
Stuburas sudarytas iš slankstelių: 7 kaklo, 13 krūtinės, 7 juosmens, 3 kryžiaus (kurie yra suaugę tarpusavyje ir sudaro taip vadinamą kryžiaus kaulą) ir 20-23 uodegos slankstelių. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlantu, antrasis epistrofėjumi. Šie du slanksteliai savo forma skiriasi nuo visų slankstelių ir užtikrina galvos
judrumą.
Prie krūtinės slankstelių sąnarių pagalba tvirtinasi išgaubti šonkauliai, sudarantys krūtinės ląstą. Šuo turi 13 šonkaulių porų, tarp jų 9 tikruosius bei 4 netikruosius. Tikrieji šonkauliai apačioje kremzlėmis yra susijungę su neporiniu krūtinkauliu. Netikrųjų šonkaulių kremzlės tarpusavyje susijungę, sudarydamos taip vadinamą kremzlinį šonkaulių lanką. Krūtinės ląsta apsaugo gyvybiškai svarbius organus – širdį ir plaučius. Šonkaulių išgaubimas yra būdingas tam tikroms veislėms ir, dažniausiai, aprašomas standarte. Juosmens slanksteliai sudaro stuburo dalį tarp paskutinio šonkaulio ir kryžiaus kaulo. Uodegos slanksteliai sudaro uodegos
pagrindą ir yra labai judrūs, kai kurioms veislėms uodegos trumpinamos.
Priekinę galūnę sudaro įstrižai išsidėsčiusi mentė, kuri peties sąnariu jungiasi su petikauliu. Alkūnės sąnaryje petikaulis jungiasi su dilbio kaulais, kuriuos sudaro alkūnkaulis ir stipinkaulis. Toliau seka riešo sąnarys, sudarytas iš 7 riešo kauliukų. Su riešu jungiasi 5 plaštakos kaulai, kurie pereina į 4 trifalangius ir 1 dvifalangį
pirštus. Pirštai turi tvirtus nagus.
Užpakalinė galūnė klubo sąnariu jungiasi su dubens kaulais. Užpakalinę galūnę sudaro šlaunikaulis, kuris kelio sąnariu jungiasi su blauzdos kaulais – storesniu blauzdikauliu ir plonesniu šeivikauliu. Blauzdos kaulai kulno sąnaryje jungiasi su slėsnos kaulais. Slėsnos
kauliukų, kaip ir riešo, yra 7, iš jų išsiskiria stambus kulnakaulis. Prie slėsnos tvirtinasi 4, o kartais 5 pėdos kaulai, kurie toliau pereina į 4 trifalangius, nagais besibaigiančius pirštus. Vidinėje viršutinėje slėsnos pusėje kartais būna rudimentinis, taip vadinamas pridėtinis pirštas, jis ne visada sujungtas kaulu su slėsna.
Priekinė galūnė su stuburu sujungta ne sąnariu, o galingais peties raumenimis. Viršutinis menčių kraštas ir krūtinės slankstelių viršutinės ataugos formuoja keterą. Ties ketera yra matuojamas šuns ūgis.
RAUMENŲ SISTEMA
Skirtingai nuo skeleto, kuris formuoja pagrindines šuns kūno proporcijas, raumenų sistema reljefiškai modeliuoja jo kūną, suteikia jam judrumą. Raumenų sistema susideda iš didelio kiekio skirtingo dydžio raumenų, kurių kiekvienas turi savo konkrečią funkciją. Atskirų raumenų forma ir dydis priklauso būtent nuo jų atliekamos funkcijos. Parodinės kondicijos šuns raumenys turi būti gerai išsivystę, be nutukimo požymių. Trumpaplaukių veislių atskirų raumenų kontūrai ir jų judrumas turi būti gerai stebimi.
Šuns judėjimui ypatingą reikšmę turi galūnių, nugaros bei juosmens raumenys. Taip pat svarbūs yra krūtinės bei pilvo raumenys, kurie užtikrina kvėpavimą, ir galvos raumenys, pirmiausiai kramtomieji.
Šuns raumenys turi mažai sausgyslių, dėl ko net šuniui stovint vyrauja aktyvi raumenų veikla. Dėl šios priežasties šuo, taupydamas raumenų energiją, atsigula.
ODOS SISTEMA
Šuns kūnas padengtas oda, kuri sudaryta iš kelių sluoksnių, t.y. iš epidermio (paviršinio sluoksnio), tikrosios odos ir poodinio audinio. Tikrojoje odoje yra išsidėstę plaukų folikulai, prakaito bei riebalinės liaukos, kraujagyslės ir nervinės galūnės. Poodiniame sluoksnyje yra riebalinis audinys.
Plaukai apsaugo šunį nuo išorės veiksmų poveikio. Riebalinių liaukų išskiriami odos riebalai padaro plauką elastingu, žvilgančiu ir atspariu vandeniui.
Ant viršutinės lūpos, smilkinių, virš akių ir ant skruostų išauga atskiri ilgi ir labai šiurkštūs, taip vadinami juntamieji plaukai. Šių plaukų folikulai turi jautrias nervines galūnes, perduodančias impulsus į smegenų centrą lietimo metu.
Plaukai dengia beveik visą šuns kūno paviršių. Plaukais nepadengti tik nosies veidrodėlis ir letenų pagalvėlės. Letenų odoje yra prakaito laukų – tai vienintelė šuns kūno vieta, išskirianti prakaitą. Dėl to šuo neprakaituoja visu kūnu, o temperatūros kitimus išlygina padažnėjusiu kvėpavimu.
Standartas – išsamus tam tikros veislės idealaus šuns aprašymas, kartu nurodant savybes, laikomas trūkumais ar ydomis.
SKELETAS
Stuburas yra skeleto ašis, kurio priekyje yra kaukolė, o šonuose šonkauliai ir galūnės.
Kaukolė susideda iš kiaušo ir snukio kaulų, sudarančių kaukolės ertmę, kurioje yra galvos smegenys. Skirtingų veislių šunims yra būdingas skirtingas snukio dalies ilgio santykis su kiaušo dalies ilgiu bei pločiu, o taip pat perėjimas nuo kiaušo dalies prie snukio, dar vadinamu “stopu”. Nuo erdvių akiduobių lanku atsikiša skruostikauliai, kurie sudaro pagrindą galingų kramtomųjų raumenų
prisitvirtinimui.
Prie kaukolės sąnariu tvirtinasi apatinis žandikaulis, kurio judesius užtikrina kramtomieji raumenys.
Dantys. Dantys yra išsidėstę apatiniame bei viršutiniame žandikauliuose Suaugęs šuo turi 42 dantis, šuniukai turi 28 dantis. Suaugusio šuns kiekvienoje žandikaulio pusėje yra po 3 kandžius, vieną iltį ir 4 prieškrūmius (premoliarus). Be to viršutiniame žandikaulyje yra po 2, o apatiniame po 3 krūminius (moliarus). Pirmasis krūminis apatiniame žandikaulyje bei ketvirtasis prieškrūmis viršutiniame žandikaulyje yra ypatingai išsivystę ir vadinami “plėšriaisiais dantimis”. Dantys numeruojami kiekvienoje žandikaulio pusėje atskirai ir žymimi sekančiai:
• Kandžiai - Incisivi – numeruojami nuo žandikaulio vidurio ilčių link – I1, I2, I3;
• Iltys – Canini – kiekvienoje pusėje po vieną ir žymima C;
• Prieškrūmiai – Praemolaren – P1, P2, P3, P4;
• Krūminiai – Molaren – M1, M2, M3.
Kartais dantų formulė būna nepilna (mažiau 42), tai yra tūksta kai kurių dantų – toks reiškinys vadinamas oligodontija. Kai dantų būna per daug - poliodontija. Šuo privalo turėti 42 dantis.
Tam tikroms veislėms reikalaujamas būdinga sankanda, t.y. atitinkama dantų padėtis viršutiniame bei apatiniame žandikauliuose. Kiekvienos veislės taisyklinga sankanda yra aprašyta standarte. Jeigu viršutinio žandikaulio kandžiai uždengia apatinius taip, kad apatiniai kandžiai liečia vidinį viršutinių dantų paviršių, tokia sankanda vadinama žirkliška. Jeigu abiejų žandikaulių kandžiai liečiasi statmenai, tai tiesi arba repliška sankanda. Jeigu apatinis
žandikaulis trumpesnis, taip kad susidaro tarpas tarp viršutinės ir apatinės kandžių eilių, sankanda vadinamas nesankanda, o kai priešingai, apatinis žandikaulis ilgesnis negu viršutinis, susidaro perkanda.
Stuburas sudarytas iš slankstelių: 7 kaklo, 13 krūtinės, 7 juosmens, 3 kryžiaus (kurie yra suaugę tarpusavyje ir sudaro taip vadinamą kryžiaus kaulą) ir 20-23 uodegos slankstelių. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlantu, antrasis epistrofėjumi. Šie du slanksteliai savo forma skiriasi nuo visų slankstelių ir užtikrina galvos
judrumą.
Prie krūtinės slankstelių sąnarių pagalba tvirtinasi išgaubti šonkauliai, sudarantys krūtinės ląstą. Šuo turi 13 šonkaulių porų, tarp jų 9 tikruosius bei 4 netikruosius. Tikrieji šonkauliai apačioje kremzlėmis yra susijungę su neporiniu krūtinkauliu. Netikrųjų šonkaulių kremzlės tarpusavyje susijungę, sudarydamos taip vadinamą kremzlinį šonkaulių lanką. Krūtinės ląsta apsaugo gyvybiškai svarbius organus – širdį ir plaučius. Šonkaulių išgaubimas yra būdingas tam tikroms veislėms ir, dažniausiai, aprašomas standarte. Juosmens slanksteliai sudaro stuburo dalį tarp paskutinio šonkaulio ir kryžiaus kaulo. Uodegos slanksteliai sudaro uodegos
pagrindą ir yra labai judrūs, kai kurioms veislėms uodegos trumpinamos.
Priekinę galūnę sudaro įstrižai išsidėsčiusi mentė, kuri peties sąnariu jungiasi su petikauliu. Alkūnės sąnaryje petikaulis jungiasi su dilbio kaulais, kuriuos sudaro alkūnkaulis ir stipinkaulis. Toliau seka riešo sąnarys, sudarytas iš 7 riešo kauliukų. Su riešu jungiasi 5 plaštakos kaulai, kurie pereina į 4 trifalangius ir 1 dvifalangį
pirštus. Pirštai turi tvirtus nagus.
Užpakalinė galūnė klubo sąnariu jungiasi su dubens kaulais. Užpakalinę galūnę sudaro šlaunikaulis, kuris kelio sąnariu jungiasi su blauzdos kaulais – storesniu blauzdikauliu ir plonesniu šeivikauliu. Blauzdos kaulai kulno sąnaryje jungiasi su slėsnos kaulais. Slėsnos
kauliukų, kaip ir riešo, yra 7, iš jų išsiskiria stambus kulnakaulis. Prie slėsnos tvirtinasi 4, o kartais 5 pėdos kaulai, kurie toliau pereina į 4 trifalangius, nagais besibaigiančius pirštus. Vidinėje viršutinėje slėsnos pusėje kartais būna rudimentinis, taip vadinamas pridėtinis pirštas, jis ne visada sujungtas kaulu su slėsna.
Priekinė galūnė su stuburu sujungta ne sąnariu, o galingais peties raumenimis. Viršutinis menčių kraštas ir krūtinės slankstelių viršutinės ataugos formuoja keterą. Ties ketera yra matuojamas šuns ūgis.
RAUMENŲ SISTEMA
Skirtingai nuo skeleto, kuris formuoja pagrindines šuns kūno proporcijas, raumenų sistema reljefiškai modeliuoja jo kūną, suteikia jam judrumą. Raumenų sistema susideda iš didelio kiekio skirtingo dydžio raumenų, kurių kiekvienas turi savo konkrečią funkciją. Atskirų raumenų forma ir dydis priklauso būtent nuo jų atliekamos funkcijos. Parodinės kondicijos šuns raumenys turi būti gerai išsivystę, be nutukimo požymių. Trumpaplaukių veislių atskirų raumenų kontūrai ir jų judrumas turi būti gerai stebimi.
Šuns judėjimui ypatingą reikšmę turi galūnių, nugaros bei juosmens raumenys. Taip pat svarbūs yra krūtinės bei pilvo raumenys, kurie užtikrina kvėpavimą, ir galvos raumenys, pirmiausiai kramtomieji.
Šuns raumenys turi mažai sausgyslių, dėl ko net šuniui stovint vyrauja aktyvi raumenų veikla. Dėl šios priežasties šuo, taupydamas raumenų energiją, atsigula.
ODOS SISTEMA
Šuns kūnas padengtas oda, kuri sudaryta iš kelių sluoksnių, t.y. iš epidermio (paviršinio sluoksnio), tikrosios odos ir poodinio audinio. Tikrojoje odoje yra išsidėstę plaukų folikulai, prakaito bei riebalinės liaukos, kraujagyslės ir nervinės galūnės. Poodiniame sluoksnyje yra riebalinis audinys.
Plaukai apsaugo šunį nuo išorės veiksmų poveikio. Riebalinių liaukų išskiriami odos riebalai padaro plauką elastingu, žvilgančiu ir atspariu vandeniui.
Ant viršutinės lūpos, smilkinių, virš akių ir ant skruostų išauga atskiri ilgi ir labai šiurkštūs, taip vadinami juntamieji plaukai. Šių plaukų folikulai turi jautrias nervines galūnes, perduodančias impulsus į smegenų centrą lietimo metu.
Plaukai dengia beveik visą šuns kūno paviršių. Plaukais nepadengti tik nosies veidrodėlis ir letenų pagalvėlės. Letenų odoje yra prakaito laukų – tai vienintelė šuns kūno vieta, išskirianti prakaitą. Dėl to šuo neprakaituoja visu kūnu, o temperatūros kitimus išlygina padažnėjusiu kvėpavimu.