FCI-Standard N° 335
VIDURINĖS AZIJOS AVIGANIS
(Sredneasiatskaya Ovtcharka)
KILMĖS ŠALIS: SSSR (Vidurinės Azijos regionas).
GALIOJANČIO STANDARTO PATVIRTINIMO DATA: 2010-10-13
VEISLĖS PASKIRTIS: Apsauginis, sarginis šuo.
FCI KLASIFIKACIJA: 2 grupė - Pinčeriai, šnauceriai, molosai, kalnų
ir šveicarų bandšuniai.
Sekcija 2.2. Molosai, kalnų šunys.
Be darbinių bandymų.
TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA: Vidurinės Azijos aviganis (VAA) yra viena seniausių šunų veislių. Ji formavosi natūralios selekcijos būdu daugiau nei keturis tūkstančius metų milžiniškoje teritorijoje, besidriekiančioje šiandien nuo Kaspijos jūros iki Kinijos ir nuo Pietų Uralo iki Afganistano. Šios veislė ištakos - senovės Tibeto šunys, įvairių Normandų genčių Ganymo šunys, kurie yra artimai giminingi Mongolų aviganiui ir Tibeto mastifui. VAA daugiausiai buvo naudojami bandų, karavanų, šeiminiko būsto apsaugai ir formavosi nuolat veikiami griežtos natūraliosios atrankos. Sunkios gyvenimo sąlygos ir nuolatinė kova su
plėšrūnais darė įtaką ir šių šunų konstitucijai, ir charakteriui, padarydami juos stipriais, bebaimiais bei išmokydami tausoti savo energiją. Veislinė selekcija su VAA buvo pradėta 1930-aisiais metais Tarybų Sąjungoje.
BENDRA IŠVAIZDA: Vidurinės Azijos aviganis yra harmoningo sudėjimo, didelis, vidutinio ilgio šuo. Tvirtas, raumeningas kūnas, išvystytas, tačiau išoriškai ne itin matomas raumenynas. Aiškiai matomas lytinis dimorfizmas. Patinai yra masyvesnė ir narsesni nei kalės, jų ryškesnė ketera ir didesnė galva. VAA pilnai subręsta iki
3 metų amžiaus.
SVARBIOS PROPORCIJOS: kūno ilgis šiek tiek viršija ūgį ties ketera. Didesnis ūgis pageidautinas, tačiau kūno sudėjimas turi išlikti proporcingas. Priekinių kojų ilgis nuo peties iki alkūnės sudaro 50-52% ūgio ties ketera. Snukio ilgis mažesnis nei 1/2 , bet daugiau nei 1/3 galvos ilgio.
ELGESYS IR TEMPERAMENTAS: savimi pasitikintis, subalansuotas, ramus, išdidus ir nepriklausomas. Šunys yra labai drąsūs, itin darbingi, ištvermingi ir turi natūralų teritorinį instinktą. Didelių plėšrūnų nebijojimas - būdinga charakterio ypatybė.
GALVA: Masyvi ir proporcinga bendrai išvaizdai. Žiūrint iš viršaus ir iš šono, galvos forma beveik stačiakampė.
KAUKUOLĖ: kaukuolė gili. Kakta plokščia, kaukolė plokščia ir ilga. Pakaušio gumbas išraiškingas, tačiau beveik nematomas dėl gerai išvystyto raumenyno. Antakių lankai vidutiniškai išreikšti.
PERĖJIMAS: Perėjimas iš kaktos į snukį vidutiniškai išreikštas.
SNUKIO SRITIS:
Nosis: Didelė, gerai išvystyta, tačiau neišsiskirianti iš bendro snukio kontūro. Nosies spalva juoda, bet baltos ir gelsvai rudos spalvos šunų nosis gali būti šviesesnė.
Snukis: Snukis bukas ir vidutinio ilgio, žiūrint iš viršaus ir šonų yra beveik stačiakampio formos, labai nežymiai siaurėjantis nosies link. Snukis didelės apimties, gilus ir gerai užpildytas po akimis. Nosies tiltas platus, tiesus, kartais šiek tiek nuožulnus snukio link. Smakras gerai išvystytas.
Lūpos: storos, kai burna uždara, viršutinės lūpos glaudžiai dengia apatines. Pageidautina pilna juodos spalvos pigmentacija.
Žandikauliai / Dantys: Žandikauliai yra tvirti ir platūs. Dantys dideli, balti ir arti vienas kito, iš viso - 42. Kandžiai išsidėstę tolygiai vienoje linijoje. Sąkanda žirkliška, tiesi arba perkanda be tarpo (atvirkščios žirklės). Iltys toli viena nuo kitos. Dantų sužalojimai, nedarantys įtakos sukandimui, neturi reikšmės.
Skruostai: skruostikaulai ilgi ir gerai išsivystę, nekeičiantys stačiakampės formos galvos.
Akys: Vidutinio dydžio, ovalo formos, nutolusios viena nuo kitos, žvelgiančios tiesiai į priekį, vidutiniškai giliai įstatytos. Akių spalva - nuo tamsiai iki šviesiai rudos. Pageidautina tamsesnė akių spalva. Akių vokai stori. Nepageidautini drėgni, rageną atidengiantys apatiniai vokai. Trečiojo voko nesimato. Pageidautini pilnos pigmentacijos akių vokų apvadai. Nepriklausomai nuo kailio spalva, akių apvadai turi būti juodos spalvos. Savimi pasitikinti, ori išraiška.
Ausys: Vidutinio dydžio, trikampio formos, storos, žemai pastatytos, kabančios. Apatinė ausies pagrindo dalis akių lygyje, arba šiek tiek žemiau. Tradicinis kupiravimas vis dar praktikuojamas kilmės šalyje ir šalyse, kuriose tai nėra uždrausta įstatymu.
KAKLAS: Kaklas vidutinio ilgio, labai tvirtas, ovalus skerspjūvyje, raumeningas, žemai pastatytas. Kabantis pagurklis - būdingas veislei.
KORPUSAS:
Viršaus linija: Labai proporcinga ir stabili, tvirta. Būdinga viršaus linija turi išlikti ir judesyje.
Ketera: Ketera, ypač patinų, labai išraiškinga - raumeninga, ilga ir aukšta, su gerai išreikštu perėjimu į nugarą.
Nugara: Tiesi, plati, raumeninga. Nugaros ilgis sudaro maždaug pusę atstumo nuo keteros iki uodegos pagrindo.
Juosmuo: Trumpas, platus, raumeningas, šiek tiek išlenktas.
Kryžmuo: Vidutinio ilgio, platus, raumeningas, šiek tiek nuožulnus link uodegos pagrindo. Ūgis ties ketera viršija ūgį ties kryžmeniu 1-2 centimetrais.
Krūtinė: Gili, ilga, plati, gerai išvystyta, šonkaulių lankas platėja nugaros link. Netikrieji šonkauliai ilgi. Apatinė krūtinės linija yra alkūnių aukštyje arba šiek tiek žemiau. Priekinė krūtinės dalis šiek tiek išsikiša prieš peties sąnarį.
Apačios linija ir pilvas: Pilvas vidutiniškai įtrauktas.
UODEGA: Stora prie pagrindo, gana aukštai įstatyta. Natūraliai uodegą laiko išlenktą, kaip pjautuvą, arba suriestą į laisvą žiedą, beprasidedantį nuo paskutinio uodegos trečdalio. Šuniui sunerimus, uodega pakyla iki nugaros linijos arba šiek tiek virš jos. Ramybės būsenoje - kaba. Tradicinis uodegų trumpinimas vis dar praktikuojamas kilmės šalyje ir šalyse, kuriose tai nėra uždrausta įstatymu. Natūralaus ilgio uodega vertinant prilyginama trumpintai.
GALŪNĖS
PRIEKINĖS GALŪNĖS:
Bendra išvaizda: Priekinės kojos tiesios, tvirtų kaulų, žiūrint iš priekio - lygiagrečios ir ne arti viena kitos. Žiūrint iš šono, dilbiai tiesūs.
Mentės: Mentikaulis ilgas, ženkliai atitrauktas atgal, sudaro maždaug 100° kampą su žastu. Raumeningos.
Žastai: Įstriži, ilgi ir stiprūs.
Alkūnės: Taisyklingai sujungtos, neišsuktos nei į vidų, nei į išorę.
Dilbiai: Tiesūs, itin stiprių kaulų, ilgi, ovalūs skerspjūvyje.
Riešai: Vidutinio ilgio, platūs, tvirti, statmeni.
Letenos: Didelės, apvalios, suglaustais pirštais, paduškėlės stambios ir storos, nagai gali būti bet kokios spalvos.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS:
Bendra išvaizda: Žiūrint iš galo tiesios ir lygiagrečios, įstatytos kiek plačiau nei priekinės galūnės.
Klubai: Platūs, vidutinio ilgio, itin raumeningi.
Kelio sąnariai: Neišsukti nei į vidų, nei į išorę. Kelio sąnario kampas - saikingas.
Blauzdikauliai: Beveik tokio pat ilgio, kaip šlaunikauliai.
Kulno sąnarys: Vidutiniškai išreikštu kampu.
Čiurnos: Itin stiprios, vidutinio ilgio, lygiagrečios. Be pridėtinių pirštų.
Letenos: Didelės, apvalios, pirštai suglausti, paduškėlės stambios ir storos; nagai gali būti bet kokios spalvos.
EISENA / JUDESIAI: Gerai subalansuoti ir spyruokliški. Riščia su plačiu priekinių galūnių žingsniu ir galingu užpakalinių galūnių atsispyrimu. Viršaus linija judesyje - tvirta. Visi sąnariai turi judėti be papildomų pastangų, laisvai. Judesyje užpakalinių galūnių kampai ryškesni negu stovint.
ODA: Stora, pakankamai elastinga ir laisva, kas padėtų išvengti sužeidimų kovoje su plėšrūnu.
KAILIS:
Plaukas: Gausus, tiesus šiurkštus plaukas su gerai išvystytu poplaukiu. Kailis ant galvos ir priekinės galūnių dalies trumpas ir tankus. Kailis ant keteros dažnai yra ilgesnis. Apsauginis kailis gali būti trumpas arba šiek tiek ilgesnis. Priklausomai nuo paviršinio plauko ilgio, kailis gali arba trumpesnis (3-5 cm.), dengiantis visą kūną, arba ilgesnis (7-10 cm.), formuojantis karčius ant kaklo, pasišiaušimus už ausų, ant užpakalinės galūnių dalies ir uodegos.
Spalva: Bet kokia, išskyrus genetinę žydrą ir genetinę rudą visuose deriniuose bei juodą apsiaustą ant gelsvai rudos.
DYDIS IR SVORIS:
Ūgis ties ketera: Patinai: Mažiausiai 70 cm.
Kalės: Mažiausiai 65 cm.
Didesnis ūgis yra pageidautinas, tačiau išlaikant proporcingą sudėjimą.
Svoris: Patinai: Mažiausiai 50 kg.
Kalės: Mažiausiai 40 kg.
TRŪKUMAI:
Bet koks nukrypimas nuo aukščiau esančių punktų vertintinas, kaip trūkumas, į kurį atsižvelgiama priklausomai nuo jo laipsnio bei įtakos šuns sveikatai ir savijautai.
- Nedideli nukrypimai nuo veislės tipo.
- Patino tipo kalė.
- Apvali kaukolė, siauras snukis ir siauras apatinis žandikaulis, maža nosis.
- Įkypos arba arti viena kitos įstatytos akys, laisvi, nukarę akių vokai.
- Aukštai įstatytos ausys.
- Plonos arba laisvos, nukarusios lūpos.
- Per aukštas korpusas virš kryžmens (aukštesnė priekinė kūno dalis). Trumpokas kryžmuo.
- Siauras priekis.
- Perdėtai išreikšti užpakalinių galūnių kampai.
- Išskėsta pėda ir ilgi pirštai.
- Risnojantis žingsnis (žinginė), šiek tiek nesubalansuoti judesiai.
- Labai trumpas kailis.
YDOS:
- Šuo itin įsitempęs, nervingas.
- Žymūs nukrypimai nuo reikalaujamo tipo ir sudėjimo.
- Nepraporcingai ilgos kojos, mažas kaulingumas, silpni raumenys.
- Per šviesios arba išsprogusios akys.
- Žemėjanti viršaus linija.
- Kryžmuo daug aukščiau už keterą.
- Siauras, trumpas ir status kryžmuo.
- Beuodegis šuo arba laužta uodega.
- Pernelyg ilgos čiurnos, nusileidę riešai (nestatmeni pėdos atžvilgiu).
- Pernelyg giliai po korpusu pastatytos užpakalinės galūnės.
- Ūgis keteroje 2 cm. mažesnis nei nustatytas minimumas.
DISKVALIFIKUOJANČIOS YDOS:
- Agresyvus ar pernelyg drovus šuo.
- Šuo su akivaizdžiais fiziniais ar elgesio nukrypimais turi būti diskvalifikuojamas.
- Bailus, pernelyg susijaudinęs.
- Kalės tipo patinas.
- Nedakanda arba stiprus perkandimas (perkandimas su tarpu).
- Laisvi sąnariai.
- Genetinė ruda arba genetinė žydra kailio spalva.
- Gelsvai ruda spalva su aiškiai išsiskiriančia juoda mantija.
- Minkštas ar garbanotas kailis.
- Nesubalansuoti judesiai.
SVARBU: Patinai privalo turėti dvi normaliai išsivysčiusias sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelį.
Vertimas veislyno "Gintarinė Širdis".
GALIOJANČIO STANDARTO PATVIRTINIMO DATA: 2010-10-13
VEISLĖS PASKIRTIS: Apsauginis, sarginis šuo.
FCI KLASIFIKACIJA: 2 grupė - Pinčeriai, šnauceriai, molosai, kalnų
ir šveicarų bandšuniai.
Sekcija 2.2. Molosai, kalnų šunys.
Be darbinių bandymų.
TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA: Vidurinės Azijos aviganis (VAA) yra viena seniausių šunų veislių. Ji formavosi natūralios selekcijos būdu daugiau nei keturis tūkstančius metų milžiniškoje teritorijoje, besidriekiančioje šiandien nuo Kaspijos jūros iki Kinijos ir nuo Pietų Uralo iki Afganistano. Šios veislė ištakos - senovės Tibeto šunys, įvairių Normandų genčių Ganymo šunys, kurie yra artimai giminingi Mongolų aviganiui ir Tibeto mastifui. VAA daugiausiai buvo naudojami bandų, karavanų, šeiminiko būsto apsaugai ir formavosi nuolat veikiami griežtos natūraliosios atrankos. Sunkios gyvenimo sąlygos ir nuolatinė kova su
plėšrūnais darė įtaką ir šių šunų konstitucijai, ir charakteriui, padarydami juos stipriais, bebaimiais bei išmokydami tausoti savo energiją. Veislinė selekcija su VAA buvo pradėta 1930-aisiais metais Tarybų Sąjungoje.
BENDRA IŠVAIZDA: Vidurinės Azijos aviganis yra harmoningo sudėjimo, didelis, vidutinio ilgio šuo. Tvirtas, raumeningas kūnas, išvystytas, tačiau išoriškai ne itin matomas raumenynas. Aiškiai matomas lytinis dimorfizmas. Patinai yra masyvesnė ir narsesni nei kalės, jų ryškesnė ketera ir didesnė galva. VAA pilnai subręsta iki
3 metų amžiaus.
SVARBIOS PROPORCIJOS: kūno ilgis šiek tiek viršija ūgį ties ketera. Didesnis ūgis pageidautinas, tačiau kūno sudėjimas turi išlikti proporcingas. Priekinių kojų ilgis nuo peties iki alkūnės sudaro 50-52% ūgio ties ketera. Snukio ilgis mažesnis nei 1/2 , bet daugiau nei 1/3 galvos ilgio.
ELGESYS IR TEMPERAMENTAS: savimi pasitikintis, subalansuotas, ramus, išdidus ir nepriklausomas. Šunys yra labai drąsūs, itin darbingi, ištvermingi ir turi natūralų teritorinį instinktą. Didelių plėšrūnų nebijojimas - būdinga charakterio ypatybė.
GALVA: Masyvi ir proporcinga bendrai išvaizdai. Žiūrint iš viršaus ir iš šono, galvos forma beveik stačiakampė.
KAUKUOLĖ: kaukuolė gili. Kakta plokščia, kaukolė plokščia ir ilga. Pakaušio gumbas išraiškingas, tačiau beveik nematomas dėl gerai išvystyto raumenyno. Antakių lankai vidutiniškai išreikšti.
PERĖJIMAS: Perėjimas iš kaktos į snukį vidutiniškai išreikštas.
SNUKIO SRITIS:
Nosis: Didelė, gerai išvystyta, tačiau neišsiskirianti iš bendro snukio kontūro. Nosies spalva juoda, bet baltos ir gelsvai rudos spalvos šunų nosis gali būti šviesesnė.
Snukis: Snukis bukas ir vidutinio ilgio, žiūrint iš viršaus ir šonų yra beveik stačiakampio formos, labai nežymiai siaurėjantis nosies link. Snukis didelės apimties, gilus ir gerai užpildytas po akimis. Nosies tiltas platus, tiesus, kartais šiek tiek nuožulnus snukio link. Smakras gerai išvystytas.
Lūpos: storos, kai burna uždara, viršutinės lūpos glaudžiai dengia apatines. Pageidautina pilna juodos spalvos pigmentacija.
Žandikauliai / Dantys: Žandikauliai yra tvirti ir platūs. Dantys dideli, balti ir arti vienas kito, iš viso - 42. Kandžiai išsidėstę tolygiai vienoje linijoje. Sąkanda žirkliška, tiesi arba perkanda be tarpo (atvirkščios žirklės). Iltys toli viena nuo kitos. Dantų sužalojimai, nedarantys įtakos sukandimui, neturi reikšmės.
Skruostai: skruostikaulai ilgi ir gerai išsivystę, nekeičiantys stačiakampės formos galvos.
Akys: Vidutinio dydžio, ovalo formos, nutolusios viena nuo kitos, žvelgiančios tiesiai į priekį, vidutiniškai giliai įstatytos. Akių spalva - nuo tamsiai iki šviesiai rudos. Pageidautina tamsesnė akių spalva. Akių vokai stori. Nepageidautini drėgni, rageną atidengiantys apatiniai vokai. Trečiojo voko nesimato. Pageidautini pilnos pigmentacijos akių vokų apvadai. Nepriklausomai nuo kailio spalva, akių apvadai turi būti juodos spalvos. Savimi pasitikinti, ori išraiška.
Ausys: Vidutinio dydžio, trikampio formos, storos, žemai pastatytos, kabančios. Apatinė ausies pagrindo dalis akių lygyje, arba šiek tiek žemiau. Tradicinis kupiravimas vis dar praktikuojamas kilmės šalyje ir šalyse, kuriose tai nėra uždrausta įstatymu.
KAKLAS: Kaklas vidutinio ilgio, labai tvirtas, ovalus skerspjūvyje, raumeningas, žemai pastatytas. Kabantis pagurklis - būdingas veislei.
KORPUSAS:
Viršaus linija: Labai proporcinga ir stabili, tvirta. Būdinga viršaus linija turi išlikti ir judesyje.
Ketera: Ketera, ypač patinų, labai išraiškinga - raumeninga, ilga ir aukšta, su gerai išreikštu perėjimu į nugarą.
Nugara: Tiesi, plati, raumeninga. Nugaros ilgis sudaro maždaug pusę atstumo nuo keteros iki uodegos pagrindo.
Juosmuo: Trumpas, platus, raumeningas, šiek tiek išlenktas.
Kryžmuo: Vidutinio ilgio, platus, raumeningas, šiek tiek nuožulnus link uodegos pagrindo. Ūgis ties ketera viršija ūgį ties kryžmeniu 1-2 centimetrais.
Krūtinė: Gili, ilga, plati, gerai išvystyta, šonkaulių lankas platėja nugaros link. Netikrieji šonkauliai ilgi. Apatinė krūtinės linija yra alkūnių aukštyje arba šiek tiek žemiau. Priekinė krūtinės dalis šiek tiek išsikiša prieš peties sąnarį.
Apačios linija ir pilvas: Pilvas vidutiniškai įtrauktas.
UODEGA: Stora prie pagrindo, gana aukštai įstatyta. Natūraliai uodegą laiko išlenktą, kaip pjautuvą, arba suriestą į laisvą žiedą, beprasidedantį nuo paskutinio uodegos trečdalio. Šuniui sunerimus, uodega pakyla iki nugaros linijos arba šiek tiek virš jos. Ramybės būsenoje - kaba. Tradicinis uodegų trumpinimas vis dar praktikuojamas kilmės šalyje ir šalyse, kuriose tai nėra uždrausta įstatymu. Natūralaus ilgio uodega vertinant prilyginama trumpintai.
GALŪNĖS
PRIEKINĖS GALŪNĖS:
Bendra išvaizda: Priekinės kojos tiesios, tvirtų kaulų, žiūrint iš priekio - lygiagrečios ir ne arti viena kitos. Žiūrint iš šono, dilbiai tiesūs.
Mentės: Mentikaulis ilgas, ženkliai atitrauktas atgal, sudaro maždaug 100° kampą su žastu. Raumeningos.
Žastai: Įstriži, ilgi ir stiprūs.
Alkūnės: Taisyklingai sujungtos, neišsuktos nei į vidų, nei į išorę.
Dilbiai: Tiesūs, itin stiprių kaulų, ilgi, ovalūs skerspjūvyje.
Riešai: Vidutinio ilgio, platūs, tvirti, statmeni.
Letenos: Didelės, apvalios, suglaustais pirštais, paduškėlės stambios ir storos, nagai gali būti bet kokios spalvos.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS:
Bendra išvaizda: Žiūrint iš galo tiesios ir lygiagrečios, įstatytos kiek plačiau nei priekinės galūnės.
Klubai: Platūs, vidutinio ilgio, itin raumeningi.
Kelio sąnariai: Neišsukti nei į vidų, nei į išorę. Kelio sąnario kampas - saikingas.
Blauzdikauliai: Beveik tokio pat ilgio, kaip šlaunikauliai.
Kulno sąnarys: Vidutiniškai išreikštu kampu.
Čiurnos: Itin stiprios, vidutinio ilgio, lygiagrečios. Be pridėtinių pirštų.
Letenos: Didelės, apvalios, pirštai suglausti, paduškėlės stambios ir storos; nagai gali būti bet kokios spalvos.
EISENA / JUDESIAI: Gerai subalansuoti ir spyruokliški. Riščia su plačiu priekinių galūnių žingsniu ir galingu užpakalinių galūnių atsispyrimu. Viršaus linija judesyje - tvirta. Visi sąnariai turi judėti be papildomų pastangų, laisvai. Judesyje užpakalinių galūnių kampai ryškesni negu stovint.
ODA: Stora, pakankamai elastinga ir laisva, kas padėtų išvengti sužeidimų kovoje su plėšrūnu.
KAILIS:
Plaukas: Gausus, tiesus šiurkštus plaukas su gerai išvystytu poplaukiu. Kailis ant galvos ir priekinės galūnių dalies trumpas ir tankus. Kailis ant keteros dažnai yra ilgesnis. Apsauginis kailis gali būti trumpas arba šiek tiek ilgesnis. Priklausomai nuo paviršinio plauko ilgio, kailis gali arba trumpesnis (3-5 cm.), dengiantis visą kūną, arba ilgesnis (7-10 cm.), formuojantis karčius ant kaklo, pasišiaušimus už ausų, ant užpakalinės galūnių dalies ir uodegos.
Spalva: Bet kokia, išskyrus genetinę žydrą ir genetinę rudą visuose deriniuose bei juodą apsiaustą ant gelsvai rudos.
DYDIS IR SVORIS:
Ūgis ties ketera: Patinai: Mažiausiai 70 cm.
Kalės: Mažiausiai 65 cm.
Didesnis ūgis yra pageidautinas, tačiau išlaikant proporcingą sudėjimą.
Svoris: Patinai: Mažiausiai 50 kg.
Kalės: Mažiausiai 40 kg.
TRŪKUMAI:
Bet koks nukrypimas nuo aukščiau esančių punktų vertintinas, kaip trūkumas, į kurį atsižvelgiama priklausomai nuo jo laipsnio bei įtakos šuns sveikatai ir savijautai.
- Nedideli nukrypimai nuo veislės tipo.
- Patino tipo kalė.
- Apvali kaukolė, siauras snukis ir siauras apatinis žandikaulis, maža nosis.
- Įkypos arba arti viena kitos įstatytos akys, laisvi, nukarę akių vokai.
- Aukštai įstatytos ausys.
- Plonos arba laisvos, nukarusios lūpos.
- Per aukštas korpusas virš kryžmens (aukštesnė priekinė kūno dalis). Trumpokas kryžmuo.
- Siauras priekis.
- Perdėtai išreikšti užpakalinių galūnių kampai.
- Išskėsta pėda ir ilgi pirštai.
- Risnojantis žingsnis (žinginė), šiek tiek nesubalansuoti judesiai.
- Labai trumpas kailis.
YDOS:
- Šuo itin įsitempęs, nervingas.
- Žymūs nukrypimai nuo reikalaujamo tipo ir sudėjimo.
- Nepraporcingai ilgos kojos, mažas kaulingumas, silpni raumenys.
- Per šviesios arba išsprogusios akys.
- Žemėjanti viršaus linija.
- Kryžmuo daug aukščiau už keterą.
- Siauras, trumpas ir status kryžmuo.
- Beuodegis šuo arba laužta uodega.
- Pernelyg ilgos čiurnos, nusileidę riešai (nestatmeni pėdos atžvilgiu).
- Pernelyg giliai po korpusu pastatytos užpakalinės galūnės.
- Ūgis keteroje 2 cm. mažesnis nei nustatytas minimumas.
DISKVALIFIKUOJANČIOS YDOS:
- Agresyvus ar pernelyg drovus šuo.
- Šuo su akivaizdžiais fiziniais ar elgesio nukrypimais turi būti diskvalifikuojamas.
- Bailus, pernelyg susijaudinęs.
- Kalės tipo patinas.
- Nedakanda arba stiprus perkandimas (perkandimas su tarpu).
- Laisvi sąnariai.
- Genetinė ruda arba genetinė žydra kailio spalva.
- Gelsvai ruda spalva su aiškiai išsiskiriančia juoda mantija.
- Minkštas ar garbanotas kailis.
- Nesubalansuoti judesiai.
SVARBU: Patinai privalo turėti dvi normaliai išsivysčiusias sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelį.
Vertimas veislyno "Gintarinė Širdis".
© Copyright 2017 Gintarinė Širdis kennel