TERMINOLOGIJA
Parodose teisėjai apžiūri jūsų šunį judesyje bei statikoje ir įvertina pagal tai, kaip jis išsivystęs ir kaip atitinka veislės standartą. Neslėpsime, jog kartais teisėjų aprašymai tikrai pralinksmina. :) Ateityje pasistengsime parinkti tokių perliukų ir pasidalinti su jumis. Tačiau kartais objektyvus teisėjo vertinimas - geriausias patarimas apsisprendžiant dėl veisimo ar kitais šunų auginimo klausimais. Neretai šuns aprašymas palieka daug klaustukų ne tik pradedančiam, bet ir patyrusiam parodų lankytojui. Tikimės, kad čia pateikti terminai padės nepaklysti aprašymų labirintuose ir jūs pamėgsite parodas.
Reikėtų prisiminti, jog Vidurinės Azijos aviganius sukūrė ne žmogus - juos suformavo gamta, atsižvelgdama į savo poreikius ir vykdydama savo žiaurią atranką. Todėl šios veislės standarte sunkiai rasime praktikoje nereikalingų dalykų. Be abejo, VAA standartas neišvengė šiuolaikinės visuomenės įtakos ir, deja, buvo pritaikytas rinkos skoniui - taip jame "išsitrynė" viršutinė ūgio riba, atsirado galimas šviesus nosies veidrodėlis ir t.t.
KŪNO SUDĖJIMAS
Proporcingas, neproporcingas; aukštas, vidutinis, žemas (standarto ribose); peraugęs (virš standarto leidžiamos ribos) arba per žemas (žemiau standarto leidžiamos minimalios ūgio ribos). Taip pat , aprašant kūno sudėjimą, atsižvelgiama į kūno formų proporcingumą – šuo gali būti proporcingas, aukštakojis, žemakojis arba iškeltu kryžiumi (kai kryžius aukščiau keteros).
Vidurinės Azijos aviganiams standarte nėra nustatyta viršutinė ūgio riba, netgi pažymima, kad didesnis ūgis yra pageidautinas, tačiau tik išlaikant kūno proporcijas. Vertinant standarte įrašytą didesnio ūgio privalumą, reikia atsižvelgti į tai, kad standartas kurtas dar tuomet, kai vidutinis patinų ūgis buvo šiek tiek daugiau 70 cm. Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau nuomonių, jog standarte reikėtų įvesti ir viršutinę ūgio ribą, nes parodų ringuose dažnėja "doginis" azijato tipas, kurio ūgis ties ketera siekia 85-90, o kūno konstitucija nė iš tolo nebeprimena grubaus ir tvirto azijato sudėjimo.
FORMATAS
Jis išreiškia šuns ūgio ir ilgio santykį. Formatas gali būti kvadratinis, ištemptas, per trumpas, per ilgas arba atitinkantis veislės standartą.
TIPAS
Išreiškia šuns atitikimo veislės idealui laipsnį, t.y. kiek gerai ar blogai išreikštas veislės tipas, ar tai būdingas ar nebūdingas veislės atstovas. Taip pat tipas išreiškia ir lytinį dimorfizmą – skirtumą tarp šuns ir kalės. Šuo privalo būti patino tipo, o kalė – patelės. Lytinio tipo neatitikimas – yda.
Vidurinės Azijos aviganių lytinis dimorfizmas ypač ryškus. Tik pažvelgus į šunį turėtų būti aišku, kokios jis lyties, tačiau "patiniška" kalė yra tik trūkumas, o kalės tipo patinas - diskvalifikuojanti yda.
KAULINGUMAS
Išreiškia skeleto išsivystymą – gali būti geras, lengvas, silpnas, tvirtas, grubus. Atitinkamai šuo gali būti apibūdinamas kaip tvirtas, silpnas, stiprus, masyvus.
KONSTITUCIJA
Tai bendras šuns produktyvumo biologinis pagrindas, įvertinant jo eksterjerą, sveikatą ir temperamentą. Konstitucija gali būti švelni, sausa, tvirta, grubi ir drėgna (puri).
KONDICIJA
Ji išreiškia fizinę aprašomo šuns būklę ir gali būti gera, vidutinė, nepakankama, riebi, išsekusi, darbinė, parodinė.
SNUKIS
Ilgas, trumpas, smailus, bukas, siauras, platus.
Aprašant azijatus dažnai pažymimas snukio po akimis "užpildymas" - gerai arba prastai užpildytas. Pageidautinas gerai "užpildytas" snukis.
Vienas iš dažnai pasitaikančių ir itin nepageidautinų trūkumų - riestas snukis. Liaudyje jis vadinamas "batu" ("башмак"). VAA standarte nurodyta, kad nosies tiltas turi būti tiesus.
NOSIES VEIDRODĖLIS
Gali būti įvairios spalvos. Šnervės gali būti siauros ir plačios.
Azijatams pageidautinas juodas nosies veidrodėlis, šviesiems šunims leidžiamas šviesus.
LŪPOS
Drėgnos, sausos, plonos, nukarusios, gerai prigludusios prie žandikaulių, blogai prigludusios.
Vidurinės Azijos aviganio lūpos turi būti storos, kai burna uždara, viršutinės lūpos turi glaudžiai dengti apatines. Itin dažnai matome, kad stambių, mastifinių šunų lūpos būna sūrios, nukarusios gerokai žemiau apatinių. Kaip taisyklė, tokios lūpos labai dažnai "pasimauna" ant ilčių šuniui susirėmus su kitu šunimi, ar tiesiog sulaikant nusikaltėlį, todėl dirbančiam šuniui yra minusas.
SKRUOSTAI
Išsišovę, plokšti.
NOSIES NUGARĖLĖ
Tiesi, nuleista, išriesta, plati arba siaura, kuprota.
KAUKUOLĖ
Plati, siaura, ilga, trumpa.
PERĖJIMAS NUO KAKTOS PRIE SNUKIO (STOPAS)
Staigus, ryškus, gerai išreikštas, nuožulnus, silpnai išreikštas.
KAKTA
Plati, siaura, plokščia, apvali, išgaubta, siaurėjanti, su išilginiu griovelio arba be jo.
ANTAKIŲ LANKAI
Ryškai arba silpnai išreikšti.
PAKAUŠIO GUMBURAS
Pastebimas, nepastebimas, ryškiai išreikštas, silpnai išreikštas.
AKYS
Forma: apvalios, ovalios, trikampės, migdolo formos, įkritusios, išverstos, su užverstu į vidų (entropija) arba išverstu į išorę (ektropija) voku. Spalva: tamsios, tamsiai rudos, rudos, kaštoninės, šviesiai rudos, gintarinės, šviesios, žalsvos, žydros, žuvies, skirtingų spalvų. Akių išraiška: gyva, nepatikli, rami, nedrąsi, pikta.
AUSYS
Ilgos, trumpos, plačios, mažos, didelės, žemai arba aukštai išaugusios (žemu arba aukštu pagrindu), siauros arba plačios ties pagrindu, plonos, mėsingos, smailėjančios, užapvalintos, stovinčios, kabančios, prigludusios arba neprigludusios prie skruostų, gerai arba mažai judrios, sulenktos per šoną, pusiau stovinčios, lengvos, sunkios.
KAKLAS
Ilgas, trumpas, plonas, storas, proporcingas, raumeningas, sausas, drėgnas, aukštai arba žemai pastatytas, iškiliu sprandu (elniškas). Viršutinė kaklo linija – kaklo ketera - būna gracinga, išlenkta, trumpa, ilga, raumeninga, plati, siaura. Apatinė kaklo linija (gerklė) būna graži, plati, siaura, sausa, drėgna (nuokara).
KRŪTINĖS LĄSTA, KRŪTINĖ
Gili, sekli, smulki, siaura, plati, trumpa, ilga, statinės formos, pleištiška, gerai išsivysčiusi, susiaurėjusi už menčių (перехваченная за
лопатками). Priekinė krūtinės dalis – apžiūrima iš priekio – gali būti gerai išsivysčiusi, menkai (nepakankamai) išsivysčiusi, plokščia, siaura, raumeninga, neraumeninga.
KETERA
Aukšta, sukritusi, ryškiai išreikšta, neišreikšta.
NUGARA
Tiesi, kuprota, įlinkusi, tvirta, minkšta, siaura, plati, trumpa, nepakankamai arba pakankamai raumeninga.
JUOSMUO
Ilgas, trumpas, tvirtas, minkštas, platus, siauras, tiesus, išgaubtas, nepakankamai arba saikingai raumeningas.
PILVAS
Įtrauktas, nukaręs.
KRYŽIUS
Tiesus (horizontalus), nuožulnus, išgaubtas, nuleistas, ilgas, trumpas, platus, siauras, raumeningas, neraumeningas.
UODEGA
Aukštai arba žemai išaugusi, stora, plona, stora arba plona ties pagrindu, trumpa arba ilga, trumpai arba ilgai kirpta, iškelta į viršų,
žiedu, laikoma horizontaliai, nuleista, laužta, pasukta į šoną, susukta.
PRIEKINĖS GALŪNĖS
Tiesios, kreivos, su rachito požymiais, su gerai arba netaisyklingai suformuotais kampais, su gerai arba nepakankamai išsivysčiusiais raumenimis.
MENTĖ
Tiesi, įstriža, ilga, trumpa, tvirtai prigludusi, laisva, atitinkanti standartą.
PETIES SĄNARYS
Gerai arba blogai išreikštas – tiesus.
PETIKAULIS
Trumpas arba ilgas.
ALKŪNĖ
Nukreipta griežtai atgal, laisva, išsukta į išorę, pasukta į vidų, prigludusi prie krūtinės.
DILBIS
Ilgas, trumpas, tvirtas, tiesus, kreivas, rachitiškas.
RIEŠO SĄNARYS (RIEŠAS)
Storas, plonas, gerai išsivystęs, siplnai išsivystęs, rachitinis.
PLAŠTAKA
Ilga, trumpa, tvirta, minkšta, statI, taisyklingai arba netaisyklingai pasvirusi.
LETENA
Apvali, siaura, minkšta, tvirta, išgaubta, plokščia, maža, didelė.
PIRŠTAI
Tvirti, minkšti, suglausti, išskėsti, išgaubti, plokšti.
NAGAI
Tvirti, silpni, nudilę, peraugę, spalva atitinka standartą arba kitaip.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS
Tiesios, gerai arba nepakankamai raumeningos, su taisyklingais arba netaisyklingais sąnarių kampais.
ŠLAUNIS
Ilga, trumpa, silpnai išsivysčiusi, gerai išsivysčiusi, raumeninga arba neraumeninga.
KELIS
Normalus, išsuktas į išorę arba pasuktas į vidų.
BLAUZDA
Ilga, trumpa, stora, plona.
KULNO SĄNARYS
Ryškiai išreikštas, neišreikštas, siauras, platus, plonas, sausas, žemai išsidėstęs, aukštai išsidėstęs.
PRIDĖTINIAI PIRŠTAI
Jeigu nereikalauja veislės standartas (pvz. prancūzų aviganių), smulkiai neaprašomi, o tik konstatuojami.
PLAUKO SPALVA
Gali būti įvairi ir atžymima atitinkamai standartui.
PLAUKO STRUKTŪRA
Ją apibūdina poplaukis ir dengiamieji plaukai. Plaukas gali būti trumpas, ilgas, banguotas, garbanotas, tiesus, šiurkštus, švelnus, prigludęs, minkštas, žvilgantis, nežvilgantis, lygus, tankus, retas, gali būti vietomis praplikęs, būti šėrimosi stadijoje, išpešiotas.
JUDĖJIMO MECHANIKA
Ji yra ypatingai svarbi ir parodoje aprašoma ne tik galūnių forma bei raumenų išsivystymas, bet ir jų išsidėstymas, kuris vertinamas tiek stovėsenoje, tiek ir judėjime, kada geriausiai pastebimi visi turintys įtakos šuns judėjimui galūnių privalumai bei trukumai. Judesiai gali būti laisvi, sunkūs, veržlūs, apatiški, sukaustyti, nekoordinuoti.
PRIEKINIŲ GALŪNIŲ STOVĖSENA
Taisyklinga, siaura, plati, šleiva, prancūziška – išsukta į išorę, taisyklingai arba netaisyklingai suformuotais kampais.
UŽPAKALINIŲ GALŪNIŲ STOVĖSENA
Normali, tiesi, suartintais kulno sąnariais (karviška), statinės formos, pakištos po korpusu užpakalinės galūnės, plati, siaurais, taisyklingai arba netaisyklingai suformuotais kampais.
ŽINGSNIS
Lengvas, spyruokliuojantis , trumpas, ilgas.
RISČIA
Lengva, trumpa, greita, laisva, ilga, sukaustyta, nerangi.
EIDINĖ
Tai nenatūralus šuns judėjimo būdas, kai to pačio šono priekinė ir užpakalinė galūnės perstatomos vienu metu.
CHARAKTERIS
Jeigu jis aprašytas standarte, parodose irgi atžymimas ir skiriamas kaip temperamentingas, mažai temperamentingas, tiesus, geras, piktas, nesuvaldomas, ramus, drąsus, bailus, patiklus, nepatiklus.
Reikėtų prisiminti, jog Vidurinės Azijos aviganius sukūrė ne žmogus - juos suformavo gamta, atsižvelgdama į savo poreikius ir vykdydama savo žiaurią atranką. Todėl šios veislės standarte sunkiai rasime praktikoje nereikalingų dalykų. Be abejo, VAA standartas neišvengė šiuolaikinės visuomenės įtakos ir, deja, buvo pritaikytas rinkos skoniui - taip jame "išsitrynė" viršutinė ūgio riba, atsirado galimas šviesus nosies veidrodėlis ir t.t.
KŪNO SUDĖJIMAS
Proporcingas, neproporcingas; aukštas, vidutinis, žemas (standarto ribose); peraugęs (virš standarto leidžiamos ribos) arba per žemas (žemiau standarto leidžiamos minimalios ūgio ribos). Taip pat , aprašant kūno sudėjimą, atsižvelgiama į kūno formų proporcingumą – šuo gali būti proporcingas, aukštakojis, žemakojis arba iškeltu kryžiumi (kai kryžius aukščiau keteros).
Vidurinės Azijos aviganiams standarte nėra nustatyta viršutinė ūgio riba, netgi pažymima, kad didesnis ūgis yra pageidautinas, tačiau tik išlaikant kūno proporcijas. Vertinant standarte įrašytą didesnio ūgio privalumą, reikia atsižvelgti į tai, kad standartas kurtas dar tuomet, kai vidutinis patinų ūgis buvo šiek tiek daugiau 70 cm. Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau nuomonių, jog standarte reikėtų įvesti ir viršutinę ūgio ribą, nes parodų ringuose dažnėja "doginis" azijato tipas, kurio ūgis ties ketera siekia 85-90, o kūno konstitucija nė iš tolo nebeprimena grubaus ir tvirto azijato sudėjimo.
FORMATAS
Jis išreiškia šuns ūgio ir ilgio santykį. Formatas gali būti kvadratinis, ištemptas, per trumpas, per ilgas arba atitinkantis veislės standartą.
TIPAS
Išreiškia šuns atitikimo veislės idealui laipsnį, t.y. kiek gerai ar blogai išreikštas veislės tipas, ar tai būdingas ar nebūdingas veislės atstovas. Taip pat tipas išreiškia ir lytinį dimorfizmą – skirtumą tarp šuns ir kalės. Šuo privalo būti patino tipo, o kalė – patelės. Lytinio tipo neatitikimas – yda.
Vidurinės Azijos aviganių lytinis dimorfizmas ypač ryškus. Tik pažvelgus į šunį turėtų būti aišku, kokios jis lyties, tačiau "patiniška" kalė yra tik trūkumas, o kalės tipo patinas - diskvalifikuojanti yda.
KAULINGUMAS
Išreiškia skeleto išsivystymą – gali būti geras, lengvas, silpnas, tvirtas, grubus. Atitinkamai šuo gali būti apibūdinamas kaip tvirtas, silpnas, stiprus, masyvus.
KONSTITUCIJA
Tai bendras šuns produktyvumo biologinis pagrindas, įvertinant jo eksterjerą, sveikatą ir temperamentą. Konstitucija gali būti švelni, sausa, tvirta, grubi ir drėgna (puri).
KONDICIJA
Ji išreiškia fizinę aprašomo šuns būklę ir gali būti gera, vidutinė, nepakankama, riebi, išsekusi, darbinė, parodinė.
SNUKIS
Ilgas, trumpas, smailus, bukas, siauras, platus.
Aprašant azijatus dažnai pažymimas snukio po akimis "užpildymas" - gerai arba prastai užpildytas. Pageidautinas gerai "užpildytas" snukis.
Vienas iš dažnai pasitaikančių ir itin nepageidautinų trūkumų - riestas snukis. Liaudyje jis vadinamas "batu" ("башмак"). VAA standarte nurodyta, kad nosies tiltas turi būti tiesus.
NOSIES VEIDRODĖLIS
Gali būti įvairios spalvos. Šnervės gali būti siauros ir plačios.
Azijatams pageidautinas juodas nosies veidrodėlis, šviesiems šunims leidžiamas šviesus.
LŪPOS
Drėgnos, sausos, plonos, nukarusios, gerai prigludusios prie žandikaulių, blogai prigludusios.
Vidurinės Azijos aviganio lūpos turi būti storos, kai burna uždara, viršutinės lūpos turi glaudžiai dengti apatines. Itin dažnai matome, kad stambių, mastifinių šunų lūpos būna sūrios, nukarusios gerokai žemiau apatinių. Kaip taisyklė, tokios lūpos labai dažnai "pasimauna" ant ilčių šuniui susirėmus su kitu šunimi, ar tiesiog sulaikant nusikaltėlį, todėl dirbančiam šuniui yra minusas.
SKRUOSTAI
Išsišovę, plokšti.
NOSIES NUGARĖLĖ
Tiesi, nuleista, išriesta, plati arba siaura, kuprota.
KAUKUOLĖ
Plati, siaura, ilga, trumpa.
PERĖJIMAS NUO KAKTOS PRIE SNUKIO (STOPAS)
Staigus, ryškus, gerai išreikštas, nuožulnus, silpnai išreikštas.
KAKTA
Plati, siaura, plokščia, apvali, išgaubta, siaurėjanti, su išilginiu griovelio arba be jo.
ANTAKIŲ LANKAI
Ryškai arba silpnai išreikšti.
PAKAUŠIO GUMBURAS
Pastebimas, nepastebimas, ryškiai išreikštas, silpnai išreikštas.
AKYS
Forma: apvalios, ovalios, trikampės, migdolo formos, įkritusios, išverstos, su užverstu į vidų (entropija) arba išverstu į išorę (ektropija) voku. Spalva: tamsios, tamsiai rudos, rudos, kaštoninės, šviesiai rudos, gintarinės, šviesios, žalsvos, žydros, žuvies, skirtingų spalvų. Akių išraiška: gyva, nepatikli, rami, nedrąsi, pikta.
AUSYS
Ilgos, trumpos, plačios, mažos, didelės, žemai arba aukštai išaugusios (žemu arba aukštu pagrindu), siauros arba plačios ties pagrindu, plonos, mėsingos, smailėjančios, užapvalintos, stovinčios, kabančios, prigludusios arba neprigludusios prie skruostų, gerai arba mažai judrios, sulenktos per šoną, pusiau stovinčios, lengvos, sunkios.
KAKLAS
Ilgas, trumpas, plonas, storas, proporcingas, raumeningas, sausas, drėgnas, aukštai arba žemai pastatytas, iškiliu sprandu (elniškas). Viršutinė kaklo linija – kaklo ketera - būna gracinga, išlenkta, trumpa, ilga, raumeninga, plati, siaura. Apatinė kaklo linija (gerklė) būna graži, plati, siaura, sausa, drėgna (nuokara).
KRŪTINĖS LĄSTA, KRŪTINĖ
Gili, sekli, smulki, siaura, plati, trumpa, ilga, statinės formos, pleištiška, gerai išsivysčiusi, susiaurėjusi už menčių (перехваченная за
лопатками). Priekinė krūtinės dalis – apžiūrima iš priekio – gali būti gerai išsivysčiusi, menkai (nepakankamai) išsivysčiusi, plokščia, siaura, raumeninga, neraumeninga.
KETERA
Aukšta, sukritusi, ryškiai išreikšta, neišreikšta.
NUGARA
Tiesi, kuprota, įlinkusi, tvirta, minkšta, siaura, plati, trumpa, nepakankamai arba pakankamai raumeninga.
JUOSMUO
Ilgas, trumpas, tvirtas, minkštas, platus, siauras, tiesus, išgaubtas, nepakankamai arba saikingai raumeningas.
PILVAS
Įtrauktas, nukaręs.
KRYŽIUS
Tiesus (horizontalus), nuožulnus, išgaubtas, nuleistas, ilgas, trumpas, platus, siauras, raumeningas, neraumeningas.
UODEGA
Aukštai arba žemai išaugusi, stora, plona, stora arba plona ties pagrindu, trumpa arba ilga, trumpai arba ilgai kirpta, iškelta į viršų,
žiedu, laikoma horizontaliai, nuleista, laužta, pasukta į šoną, susukta.
PRIEKINĖS GALŪNĖS
Tiesios, kreivos, su rachito požymiais, su gerai arba netaisyklingai suformuotais kampais, su gerai arba nepakankamai išsivysčiusiais raumenimis.
MENTĖ
Tiesi, įstriža, ilga, trumpa, tvirtai prigludusi, laisva, atitinkanti standartą.
PETIES SĄNARYS
Gerai arba blogai išreikštas – tiesus.
PETIKAULIS
Trumpas arba ilgas.
ALKŪNĖ
Nukreipta griežtai atgal, laisva, išsukta į išorę, pasukta į vidų, prigludusi prie krūtinės.
DILBIS
Ilgas, trumpas, tvirtas, tiesus, kreivas, rachitiškas.
RIEŠO SĄNARYS (RIEŠAS)
Storas, plonas, gerai išsivystęs, siplnai išsivystęs, rachitinis.
PLAŠTAKA
Ilga, trumpa, tvirta, minkšta, statI, taisyklingai arba netaisyklingai pasvirusi.
LETENA
Apvali, siaura, minkšta, tvirta, išgaubta, plokščia, maža, didelė.
PIRŠTAI
Tvirti, minkšti, suglausti, išskėsti, išgaubti, plokšti.
NAGAI
Tvirti, silpni, nudilę, peraugę, spalva atitinka standartą arba kitaip.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS
Tiesios, gerai arba nepakankamai raumeningos, su taisyklingais arba netaisyklingais sąnarių kampais.
ŠLAUNIS
Ilga, trumpa, silpnai išsivysčiusi, gerai išsivysčiusi, raumeninga arba neraumeninga.
KELIS
Normalus, išsuktas į išorę arba pasuktas į vidų.
BLAUZDA
Ilga, trumpa, stora, plona.
KULNO SĄNARYS
Ryškiai išreikštas, neišreikštas, siauras, platus, plonas, sausas, žemai išsidėstęs, aukštai išsidėstęs.
PRIDĖTINIAI PIRŠTAI
Jeigu nereikalauja veislės standartas (pvz. prancūzų aviganių), smulkiai neaprašomi, o tik konstatuojami.
PLAUKO SPALVA
Gali būti įvairi ir atžymima atitinkamai standartui.
PLAUKO STRUKTŪRA
Ją apibūdina poplaukis ir dengiamieji plaukai. Plaukas gali būti trumpas, ilgas, banguotas, garbanotas, tiesus, šiurkštus, švelnus, prigludęs, minkštas, žvilgantis, nežvilgantis, lygus, tankus, retas, gali būti vietomis praplikęs, būti šėrimosi stadijoje, išpešiotas.
JUDĖJIMO MECHANIKA
Ji yra ypatingai svarbi ir parodoje aprašoma ne tik galūnių forma bei raumenų išsivystymas, bet ir jų išsidėstymas, kuris vertinamas tiek stovėsenoje, tiek ir judėjime, kada geriausiai pastebimi visi turintys įtakos šuns judėjimui galūnių privalumai bei trukumai. Judesiai gali būti laisvi, sunkūs, veržlūs, apatiški, sukaustyti, nekoordinuoti.
PRIEKINIŲ GALŪNIŲ STOVĖSENA
Taisyklinga, siaura, plati, šleiva, prancūziška – išsukta į išorę, taisyklingai arba netaisyklingai suformuotais kampais.
UŽPAKALINIŲ GALŪNIŲ STOVĖSENA
Normali, tiesi, suartintais kulno sąnariais (karviška), statinės formos, pakištos po korpusu užpakalinės galūnės, plati, siaurais, taisyklingai arba netaisyklingai suformuotais kampais.
ŽINGSNIS
Lengvas, spyruokliuojantis , trumpas, ilgas.
RISČIA
Lengva, trumpa, greita, laisva, ilga, sukaustyta, nerangi.
EIDINĖ
Tai nenatūralus šuns judėjimo būdas, kai to pačio šono priekinė ir užpakalinė galūnės perstatomos vienu metu.
CHARAKTERIS
Jeigu jis aprašytas standarte, parodose irgi atžymimas ir skiriamas kaip temperamentingas, mažai temperamentingas, tiesus, geras, piktas, nesuvaldomas, ramus, drąsus, bailus, patiklus, nepatiklus.
© Copyright 2017 Gintarinė Širdis kennel