Spalvų ir raštų įvairovė
Rytų katės - orientalai, siamai, seišeliai - patraukia ne tik savo nuostabiu charakteriu, bet ir turtinga spalvų palete.
Išskirtine gracija žavintys juodi (ebony) ir šokoladiniai (havana), akinamai balti, švelniai alyviniai ar melsvi, jaukiai raini orientalai, it dailininko teptuku nutaškytos vėžliukės, juodas, rudas ar net rausvas kaukes dėvintys siamai - išties, sunku neišsirinkti.
Visos šios spalvos, kaip ir kiti kačių išoriniai bei vidiniai požymiai "įrašyti" genuose. Genų yra daugybė ir kiekvienas jų, ar tam tikra genų sąveika yra atsakinga už vieną ar kitą požymį.
Skirtingos to paties geno formos yra vadinamos alelėmis. Kiekvienas genas turi mažiausiai dvi formas, o dažnai - ir daugiau. Viena iš alelių yra dominantinė savo kitos variacijos (recesyvinės alelės) atžvilgiu. Dominantinės alelės kontroliuojamas požymis nustelbia recesyvinį ir pasireiškia išoriškai. Tam, kad išoriškai pasireikštų recesyvinis požymis, reikia, kad abu tėvai perduotų jį palikuoniui.
Tarkime, mūsų BON APPETIT vada - abu tėvai yra šokoladinės spalvos, kuri yra dominantinė savo nušviesėjusios (dilutinės) variacijos - lelijinės spalvos atžvilgiu. Tačiau abu šios vados tėvai yra dilute (nušviesėjimo) geno nešiotojai, taigi, tarp dviejų šokoladukių "išsilukšteno" lelijinė mažylė - Brule.
Jeigu kokio nors požymio alelės yra vienodos, toks gyvūnas yra homozigotinis šio požymio atžvilgiu. Jeigu skirtingos - heterozigotinis. Taigi, abu BON APPETIT vados tėvai yra heterozigotiniai geno, atsakingo už kailio ryškumą, atžvilgiu (D). Jie turi dominuojančią alelę D, kuri nustelbė savo silpnąją porininkę d, todėl išoriškai šie gyvūnai yra šokoladiniai. Tačiau turi ir recesyvinę d, kurią abu perdavė lelijukei Brule. Abu tėvai yra D+d.
Kadangi Brule išoriškai nepasireiškė dominuojanti alelė D, mes žinome, kad Brule yra homozigotinė ir turi aleles d+d. Antraip išoriškai būtų pasireiškusi dominantinė D ir katytė būtų šokoladinė. O, štai, kitos dvi sesės - Bon Ton ir Bisquit gali turėti tiek D+D, tiek D+d ir taip pat būti nušviesėjimo geno nešiotojomis, kaip ir jų tėvai.
Svarbu tai, kad genai, atsakingi už tam tikrą požymį yra paveldimi atskirai ir vienas nuo kito nepriklauso. Tai kaip susirinkti puokštę, skinant po vieną gėlę iš skirtingų lysvių. Bet apie tai - vėliau. Pradžiai išsiaiškinkime, koks genas už kokį spalvinį požymį atsakingas:
Išskirtine gracija žavintys juodi (ebony) ir šokoladiniai (havana), akinamai balti, švelniai alyviniai ar melsvi, jaukiai raini orientalai, it dailininko teptuku nutaškytos vėžliukės, juodas, rudas ar net rausvas kaukes dėvintys siamai - išties, sunku neišsirinkti.
Visos šios spalvos, kaip ir kiti kačių išoriniai bei vidiniai požymiai "įrašyti" genuose. Genų yra daugybė ir kiekvienas jų, ar tam tikra genų sąveika yra atsakinga už vieną ar kitą požymį.
Skirtingos to paties geno formos yra vadinamos alelėmis. Kiekvienas genas turi mažiausiai dvi formas, o dažnai - ir daugiau. Viena iš alelių yra dominantinė savo kitos variacijos (recesyvinės alelės) atžvilgiu. Dominantinės alelės kontroliuojamas požymis nustelbia recesyvinį ir pasireiškia išoriškai. Tam, kad išoriškai pasireikštų recesyvinis požymis, reikia, kad abu tėvai perduotų jį palikuoniui.
Tarkime, mūsų BON APPETIT vada - abu tėvai yra šokoladinės spalvos, kuri yra dominantinė savo nušviesėjusios (dilutinės) variacijos - lelijinės spalvos atžvilgiu. Tačiau abu šios vados tėvai yra dilute (nušviesėjimo) geno nešiotojai, taigi, tarp dviejų šokoladukių "išsilukšteno" lelijinė mažylė - Brule.
Jeigu kokio nors požymio alelės yra vienodos, toks gyvūnas yra homozigotinis šio požymio atžvilgiu. Jeigu skirtingos - heterozigotinis. Taigi, abu BON APPETIT vados tėvai yra heterozigotiniai geno, atsakingo už kailio ryškumą, atžvilgiu (D). Jie turi dominuojančią alelę D, kuri nustelbė savo silpnąją porininkę d, todėl išoriškai šie gyvūnai yra šokoladiniai. Tačiau turi ir recesyvinę d, kurią abu perdavė lelijukei Brule. Abu tėvai yra D+d.
Kadangi Brule išoriškai nepasireiškė dominuojanti alelė D, mes žinome, kad Brule yra homozigotinė ir turi aleles d+d. Antraip išoriškai būtų pasireiškusi dominantinė D ir katytė būtų šokoladinė. O, štai, kitos dvi sesės - Bon Ton ir Bisquit gali turėti tiek D+D, tiek D+d ir taip pat būti nušviesėjimo geno nešiotojomis, kaip ir jų tėvai.
Svarbu tai, kad genai, atsakingi už tam tikrą požymį yra paveldimi atskirai ir vienas nuo kito nepriklauso. Tai kaip susirinkti puokštę, skinant po vieną gėlę iš skirtingų lysvių. Bet apie tai - vėliau. Pradžiai išsiaiškinkime, koks genas už kokį spalvinį požymį atsakingas:
Ar tikrai visos katės pilkos?
Turbūt yra tekę girdėti patarlę, kad tamsoje - visos katės pilkos. Ar tikrai? O kokios jos šviesoje? :) Iš tiesų, visos katės raudonos arba juodos. Patelės dar gali būti raudonai-juodos.
Kailio ir akių spalva priklauso nuo pigmento melanino, kurį turi gyvūnas, formos. Melaninas gali būti dviejų rūšių: eumelaninas ir feomelaninas. Šie pigmentai yra skirtingų formų ir skirtingai atspindi šviesą. Kokią spalvą mes matome priklauso nuo to ar pigmento grūdai atspindi šviesos spindulį ar ne.
Visa gausybė rytiečių kailio spalvų ir raštų įvairovė atsiranda dvi spalvas - raudoną ir juodą veikiant kitiems genams - ryškumo (D), rašto (A), rašto tipo (T) ir t.t. Apie raštus šiek tiek vėliau, o dabar - apie spalvas.
Kailio spalvą lemia 3 genų pogrupių sąveika:
1. Dominuojantis raudonos spalvos genas:
Kailio ir akių spalva priklauso nuo pigmento melanino, kurį turi gyvūnas, formos. Melaninas gali būti dviejų rūšių: eumelaninas ir feomelaninas. Šie pigmentai yra skirtingų formų ir skirtingai atspindi šviesą. Kokią spalvą mes matome priklauso nuo to ar pigmento grūdai atspindi šviesos spindulį ar ne.
Visa gausybė rytiečių kailio spalvų ir raštų įvairovė atsiranda dvi spalvas - raudoną ir juodą veikiant kitiems genams - ryškumo (D), rašto (A), rašto tipo (T) ir t.t. Apie raštus šiek tiek vėliau, o dabar - apie spalvas.
Kailio spalvą lemia 3 genų pogrupių sąveika:
1. Dominuojantis raudonos spalvos genas:
- O - raudona spalva
- o - neraudona spalva
- B - juoda spalva
- b - šokoladinė (ruda) spalva
- b1 - cinamono spalva
- D - intensyvi, ryški spalva (raudona, juoda, šokoladinė, cinamono)
- d - nušviesėjusi spalva (kreminė, melsva, lelijinė, fawn (gelsvai ruda))
Šios spalvos dominuoja viena kitos atžvilgiu iš viršaus į apačią (t.y. raudona spalva dominuoja prieš juodą, juoda prieš šokoladinę ir t.t.) ir iš kairės į dešinę (t.y. ryški spalva yra dominuojanti nušviesėjusios atžvilgiu).
Apie tas išskirtines mergaites :)
Niekam ne paslaptis, kad moterys yra išskirtinės. Net ir katės :)
O genas, lemiantis raudoną spalvą, yra "sulipęs" su X, t.y. moteriškąja, chromosoma. Katinai turi chromosomas Y+X. Tik viena jų - X gali nešti O - raudoną geną. Jeigu X chromosoma neša O, katinas būna raudonos spalvos. Jeigu X atneša vyrukams o (neraudoną spalvą), katinas būna juodos spalvos (arba vienos iš jos variacijų).
Tačiau su katėmis yra kitaip. Katės turi X+X chromosomas. Abi jų gali neštis tiek O, tiek o. Taigi: O+O - katė raudona; o+o - katė juoda (šokoladinė, mėlyna, lelijinė, etc.); O+o - katė raudonai-juoda. Tai yra - marga, dalis kailio bus raudonos, dalis - juodos spalvos. Tokia spalva vadinama vėžline.
Jeigu matote it dailininko teptuku išmargintą vėžliukę, galite būti tikri, jog prieš jus - katė. Vėžlinių katinų pasitaiko itin retai ir yra manoma, kad jie turi dauginimosi funkcijos sutrikimų.
Priklausomai nuo tėvų spalvos, kačiukų spalvų pasiskirstymas pagal lytis atrodo taip:
O genas, lemiantis raudoną spalvą, yra "sulipęs" su X, t.y. moteriškąja, chromosoma. Katinai turi chromosomas Y+X. Tik viena jų - X gali nešti O - raudoną geną. Jeigu X chromosoma neša O, katinas būna raudonos spalvos. Jeigu X atneša vyrukams o (neraudoną spalvą), katinas būna juodos spalvos (arba vienos iš jos variacijų).
Tačiau su katėmis yra kitaip. Katės turi X+X chromosomas. Abi jų gali neštis tiek O, tiek o. Taigi: O+O - katė raudona; o+o - katė juoda (šokoladinė, mėlyna, lelijinė, etc.); O+o - katė raudonai-juoda. Tai yra - marga, dalis kailio bus raudonos, dalis - juodos spalvos. Tokia spalva vadinama vėžline.
Jeigu matote it dailininko teptuku išmargintą vėžliukę, galite būti tikri, jog prieš jus - katė. Vėžlinių katinų pasitaiko itin retai ir yra manoma, kad jie turi dauginimosi funkcijos sutrikimų.
Priklausomai nuo tėvų spalvos, kačiukų spalvų pasiskirstymas pagal lytis atrodo taip:
© Copyright 2017 Gintarinė Širdis cattery